Nors vasaros sezonas jau įpusėjo, automobilių vairuotojams dviratės transporto priemonės vis dar sukelia nepatogumų. Dažniausiai vairuotojai piktinasi dėl dviratininkų „maišymosi“ kelyje. Taip manyti nederėtų, nes dviratininkas yra pilnavertis eismo dalyvis. Tačiau automobilio vairuotojui reikėtų prisiminti, kad dvira͂čių transporto priemonių vairtuotojas net ir būdamas kelyje lygiaverčiu dalyviu, yra pažeidžiamesnis nei tas, kuris sėdi prie automobilio vairo. Kelių eismo taisyklėse (toliau KET) yra nurodomos dviratininkų teisės ir pareigos, tačiau norint išvengti nelaimių ir eismo įvykių keliuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į automobilių vairuotojų pareigas dviratininkams.

 

Ar automobilio vairuotojas turi pirmumo teisę prieš dviračio vairuotoją?

Visais atvejais, nesvarbu, ar dviratininkas važiuoja specialiaisiais ženklais pažymėtu dviračių taku, ar kerta važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ar šaligatviu (pėsčiųjų taku), jis privalo praleisti kertamuoju keliu važiuojančias motorines transporto priemones (išskyrus atvejus, kai automobilis išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės, gyvenamųjų namų kiemo ar gyvenamosios zonos, taip pat kai dviratininkas kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka). Ne visi dviratininkai tai žino (kai kurie nenori laikytis šios taisyklės), todėl būtina imtis papildomų atsargumo priemonių vos tik pamačius link jūsų artėjantį dviratį, t.y. sulėtinti greitį iki tokio, kad būtumėte pasiruošę tuoj pat sustoti – juk dviratininkas gali jūsų nepastebėti arba savarankiškai suteikti sau pirmumo teisę – taip išvengsime papildomų rūpesčių ir streso, kurio ir taip kelyje yra apstu.
SVARBU! Jeigu dviratininkas nori kirsti važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, jis privalo nulipti nuo savo transporto priemonės ir tik tada pereiti gatvę. Akivaizdu, jog tokioje situacijoje automobiliai privalo jį praleisti.

Kada saugu apvažiuoti važiuojamąja kelio dalimi judančią dviratę transporto priemonę?

Teoriškai apvažiuoti dviratę transporto priemonę automobilio vairuotojas gali tik tokiu atveju, jei yra įsitikinęs, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Tačiau praktiškai įvertinti saugų atstumą vairuotojui yra labai sudėtinga: jis turi vienu metu pasirinkti ir saugų atstumą bei greitį, ir įvertinti tai, jog dviratininkui gali nepavykti važiuoti idealiai tiesia linija arba jis gali šiek tiek manevruoti, norėdamas išvengti duobių ar kitų kliūčių kelyje. Taip pat toks nekonkretus KET reikalavimas suteikia teisę vairuotojams savaip interpretuoti saugų lenkimo atstumą. BKU Centras vairavimo mokykla Klaipėdoje rekomenduoja apvažiuojant / lenkiant dviratę transporto priemonę išlaikyti nuo jos ne mažesnį kaip 1,5 m. atstumą. Taip pat svarbu nepamiršti, jog dviratininkus PRIVALOMA apvažiuoti lygiai taip pat kaip ir kitus eismo dalyvius, t.y. pilnai persirikiuojant į kitą eismo juostą. Žinoma, gali būti ir išimčių, kadangi ne visos važiuojamosios kelio juostos yra vienodo pločio.
ĮDOMU! Remiantis Susisiekimo ministro patvirtintomis Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis, minimalus vienos eismo juostos plotis turi būti bent jau 3 metrai. Prireikus, ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m. Atsižvelgiant į kelio kategoriją, eismo juosta gali būti 3,75 pločio, tačiau net ir toks atstumas yra per mažas, norint saugiai važiuoti automobiliui ir dviratei transporto priemonei vienoje eismo juostoje.

Ką daryti pastebėjus įtartinai manevruojantį dviratininką?

„Atsikėlus ryte, supratau, jog vis dar esu neblaivus, todėl automobilio vairuoti negaliu. Tačiau į darbą vis tiek reikia važiuoti, tad nusprendžiau, kad geriausia tai padaryti bus sėdant ant dviračio“, – tokių pasakojimų policijos pareigūnai yra prisiklausė apsčiai. Neblaivūs dviratininkai dažnai priduria, jog jei būtų pasirinkę važiuoti automobiliu, tai būtų užmušę nekaltą žmogų, o pasirinkę dviratį – kelia pavojų tik savo gyvybei. Turbūt suprantate, kad taip manyti yra klaidinga. Mes jau aptariamė, jog dviratė transporto priemonė yra lygiavertė eismo dalyvė – atsakomybės dviratininkui tenka prisiimti lygiai tiek pat, kiek ir automobilio vairuotojui. Tad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra pažeidimas. Geriausiu atveju neblaivus dviratininkas už pažeidimą gauną piniginę baudą. Blogiausiu – kelyje nukenčia nekalti asmenys. Sutikę galimai neblaivų dviratės transporto priemonės vairuotoją, kiekvienas iš mūsų turime jausti pareigą nedelsiant pranešti policijos pareigūnams, esant tinkamoms aplinkybėms, bandyti stabdyti galimai neblaivų asmenį.

Svarbu nepamiršti, jog dalyvaujant eisme turėtume įgyvendinti pagrindinę eismo dalyvių pareigą – visų elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Ne tik dviratininkai, bet ir visi eismo dalyviai turi žinoti savo teises ir pareigas bei paisyti mandagumo ir pakantumo, – tik tokiu atveju kelyje išvengsime ne tik streso, bet ir didesnių nelaimių.

 

wp theme by jazzsurf.com

Leave Comment

Your email address will not be published.

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

clear formSubmit